- gūžinti
- gū̃žinti vksm. Žmónės pradė́jo gū̃žinti iš sãlės.
.
gūžinti
Look at other dictionaries:
gūžinti — 2 gū̃žinti ( yti), ina, ino 1. intr. eiti susilenkus: Gū̃žina sena boba, t. y. eina J. Kur taip gū̃žini, į kailinius susivyniojęs? KlvrŽ. Reikės jau gū̃žinti namo, jau kojos pradėjo šalti Up. Gū̃žina žmogelis susitraukęs Gž. Žmonės pradėjo… … Dictionary of the Lithuanian Language
gūžinti — 1 gūžinti, ina, ino tr. varyti, vyti … Dictionary of the Lithuanian Language
apsigūžinti — 2 apsigū̃žinti šiltai rengtis, vyniotis: Eina skara apsigū̃žinusi, net nepažinau Grš. gūžinti; apsigūžinti; atgūžinti; įgūžinti; išgūžinti; nugūžinti; pasigūžinti; pargūžinti; … Dictionary of the Lithuanian Language
atgūžinti — 2 atgū̃žinti intr. ateiti susirietus, susilenkus: Pamatysi, ir ji į girią atgū̃žys Vlkv. Atėjo sveteliai, atgūžino Nj. gūžinti; apsigūžinti; atgūžinti; įgūžinti; išgūžinti; nugūžinti; pasigūžinti; … Dictionary of the Lithuanian Language
gūrinti — gū̃rinti ( yti), ina, ino intr. eiti arba bėgti palengva, susitraukus, susikūprinus, gūžinti: Senis gū̃rina kelučiu, į kuprą susitraukęs Skr. Kur tu gū̃rini, t. y. bėgi? J. Ana gū̃rina jis, kuprą pastatęs Snt. Susitraukęs gū̃rina senelis Jž.… … Dictionary of the Lithuanian Language
gūžinimas — gū̃žinimas sm. (1) NdŽ → 2 gūžinti 1 … Dictionary of the Lithuanian Language
išgūžinti — 1 išgūžinti tr. išvaryti: Kaip svečių ateina, tai tuoj vaikus iš suolų išgūžina Plut. gūžinti; išgūžinti … Dictionary of the Lithuanian Language
išgūžinti — 2 išgū̃žinti 1. intr. išeiti tyliai, susilenkus: Visas butas į susirinkimą išgūžino Krkl. Senis pro duris išgūžino rš. 2. tr. išlepinti, šiltai laikant: Išgū̃žinau kaip vištytį, o ans dabar ožius stato Brs. gūžinti; apsigūžinti; atgūžinti; … Dictionary of the Lithuanian Language
nugūžinti — 2 nugū̃žinti intr. nueiti tyliai, susilenkus: Tiesiai pėsčias nugūžino į stotį rš. Prilesę vištos nugūžino tūpti Bgt. gūžinti; apsigūžinti; atgūžinti; įgūžinti; išgūžinti; nugūžinti; pasigūžinti; … Dictionary of the Lithuanian Language
pargūžinti — 2 pargū̃žinti intr. tyliai, susilenkus, kad kas nepastebėtų, pareiti: Kap išėjo, tai tik prašvičiui pargū̃žino Gs. gūžinti; apsigūžinti; atgūžinti; įgūžinti; išgūžinti; nugūžinti; pasigūžinti; pargūžinti; … Dictionary of the Lithuanian Language
